Dobilas Sinkevičius
06:37 Mociškių polivarkas – turėjo nuskambėti žadintuvas, bet kambariokas Zeniukas jį gerokai aplenkė ir dieną pradėjo dar 06:00 . Nusileidęs iš antro aukšto jis pastebėjo, kad kambariuose gan šalta.
Iš tikrųjų – kambariuose ryte buvo labai šalta, o viso reikalo kaltininkas, kaip ir visada esu aš, prieš miegodamas nuolat ir imperatyviai atidarau langą. Ne visiems mano įprotis patinka, bet nepaisant visų diplomatinių pastangų, atidaryto lango tema, esu neperkalbamas stuobrys, ar +15 ar -20, langas naktį atidarytas ir taškas.
Kol aptarėme oro problematiką, „išsikirmijo” (kaip mano treneris pasakytų) ir kiti kambariokai.
Prasidėjus pusryčiams, tuojau pat nusimuilinau ir pradėjau rašyti dienoraštį kurį galėjote skaityti vakar. Daug įdomių dalykų esu išmokęs iš savo trenerio, bet pamokymų dėl mitybos – ne. Visada buvo primenama, jei neklystu, kiniečių išmintis – „pusryčius suvalgyk visus, pietus pasidalink su draugu, vakarienę atiduok priešui”.
O aš viską darau atvirkščiai – vakare prisiryju, ryte nė kąsnio. Nežinau, kodėl taip vis išeina, matyt dėl požiūrio į kiniečius, kurie niekad man pasitikėjimo nekėlė – pradedant šunų valgymu, baigiant „Huawei” „mobilkomis”, ką jau kalbėti apie naująjį Šilko kelią.
Beskaitydamas ką iki dabar parašiau, supratau, kad viskas į lankas, ieškok moters kaip Prancūzai pasakytų… Atleiskite mieli skaitytojai ir grįžtame prie mūsų reikalo – Didžiojo šeimos gynimo maršo!
09:32 Išjudame į pirmąją dienos stotelę – Pagėgius, bevažiuojant papuolėme į kelio darbus, kur kelininkai kaip menininkai, bando asfaltą lygiai lieti (visi važiuosiantys keliu Jurbarkas – Pagėgiai užsidėkite prie kelionės papildomas 5 min.). Lygiai 10:00 atvykome, kur mūsų jau laukė kuopelė linksmai ir prisidėti prie bendro reikalo nusiteikusių savanorių.
O dabar dėmesio! Netrukus čia prie mūsų atvyko ir pats, pats Pagėgių kunigaikštis – Komskis! Iš karto pasidarė baugu, kas dabar bus? Gal nušaus kaip kokius kinietiškus patiekalus? Gal lieps per Nemuną, dėžutę praplukdyti?
Žodžiu, visas gyvenimas prabėgo pro akis… Bet nepatikėsite – Komskis buvo be šautuvo ir neliepė nieko daryti, negana to ir kava pavaišino! Ir dar daugiau pasakysiu, jis palinkėjo sėkmės ir pats su šeima bei draugais pasiryžęs sudalyvauti šeimos gynimo marše.
Taip ir likome apstulbę + pabendravę supratome, kodėl tie Pagėgiai vis už Komskį balsuoja. Reikia pabrėžti, kad maršininkai yra visiškai atsiriboję nuo bet kokių politinių partijų ar atskirų politikų, visiems žmonėms kvietimas ginti šeimas yra bendras, pakylant virš bet kokių politinių ir ne tik „panetkių”…
Kam šeima svarbi, tas prisijungs ir be jokio keliaklūpščiavimo. Na štai ir prisijungė Pagėgiuose Komskis, pats be jokio kvietimo, palinkėjo sekmės, paėmė laikraščių pundą – žadėjo padalinti plačiau ir tiek žinių. Didysis šeimos gynimo maršas yra puikus lakmuso popierėlis visam istablišmentui.
Bene visi sutikti Pagėgiškiai maršininkus sutiko labai šiltai ir žada aktyviai dalyvauti proteste išskyrus vieną prelegentą tekusį Viktorui. Jis išpoškino frazę iš peties – „žinau aš jus, jūsų šeimos tai kas vakarą sumuštos žmonos”. „ Vat” (žodelį vat perėmiau iš kambarioko Raimondo) čia spalvotasis Tamstele ir suklydote, beje gaila, kad padiskutuoti teko Viktorui ne man (dabar nereikėtų tiek rašyti).
Reikalas toks, kad smurto atvejų yra nepalyginamai daugiau tarp vyrų ir vyrų, o ne tarp vyrų ir moterų, ir tai sakau ne aš, tai sako oficiali statistika. Ir būtent šis argumentas gali būti taikomas (automobilių terminais kalbant) galu varomoms nelegalioms „spalvių” šeimoms. Beje, pridurti reikia, kad žala šiems veikėjams yra kasdieninė ir neretai baigiasi keturiomis raidėmis – AIDS.
O šeimų maršas gina tradicines šeimas, kurios yra valstybės, tautos ir pasaulio pamatas užtikrinantis gyvybės tęstinumą. Tokie „vat” reikalai su šeimom ir jų žalomis.
11:27 Įvažiuojame į mažosios Lietuvos nuostabų miestelį – Šilutę. Čia mus pasitiko žiauriai šaltas vėjas ir žiauriai tvirtai nusiteikę mažalietuviai. Savanorių pasiruošusių kibti į sklaidos darbus dešimtys, net ir muzika atsirado.
Beplazdant vėliavomis prie centrinių miesto vietų, maršo laikraščiai tiesiog akyse tirpo, pradėjome galvoti apie naujus tiražus. Maršo turas tik prasideda, o „makulatūra” jau baigiasi.
Mano marškiniams ir liemenei neatlaikius vėjo, iškart išskubėjau į pirmą pasitaikiusią parduotuvę ieškoti striukės. Pasitaikė pirmoji statybinių medžiagų parduotuvė, man nežinomu pavadinimu. Daug vilčių neteikiau, bet nepatikėsite!
Čia radau puikiausių striukių ir visai neblogomis kainomis, net buriuotojų brendais pažymėtos striukės, statybinių prekių parduotuvėje turi didžiulį skyrių. Supratau, kad pamario dvasia persismelkusi visur.
Vizito Šilutėje pabaigoje, mus pasigavo vietos žurnalistė, kuri buvo tokia pat linksma ir šilta kaip kiekvienas čia sutiktas praeivis, beje planuoja dalyvauti marše ir pati. Pasidarę kelias nuotraukas, išjudėjome į paskutinę penktadienio stotelę – Gargždus.
16:39 Gargždai, pūga ir vėjas. Bet vos įsukus į aikštelę prie parduotuvės, tuojau pat atskubėjo būrelis entuziastų. Vienas jų yra pasiruošęs savo parduotuvėlėje prekiauti maršo atributika, tikiuosi visus techninius ir biurokratinius dalykus tuojau organizatoriai sutvarkys ir gargždiškiai vėliavėlių, lipdukų ir kitos atributikos galės įsigyti ne tik internetu.
Artėjant 17:00 Gargžduose, kaip ir Pagėgiuose prisistatė keletas vietinių politikų – Viktoras ir buvęs meras Sigitas. Vyrai žemaičiai iš stuomens ir iš liemens, vienas sportininkas, o kitas tikrąja to žodžio prasme „BIGMEN”.
Dėkui Dievui, kad į politikas veltis nebuvo nusiteikę nei maršininkai, nei vietiniai tarybos nariai, kurie patys kibo į darbus – griebė laikraščius, atsistojo prie žmonių srauto ir kvietė dalyvaut visus į maršą… Vėliai, lakmuso popierėlis politikams akivaizdžiai parodo kas yra kas.
Beje, Sigitas su Viktoru pažadėjo marše dalyvauti patys ir pakviesti visus savo komandos narius, pirminiais paskaičiavimais vien iš jų komandos važiuos kelios dešimtys automobilių ir be jokios politikos ar politinės reklamos. „Šeimos gynimo klausimas yra nepalyginamai aukščiau bet kokių politinių dividendų”, – nurėžė Sigitas.
Nepaisant balandžio mėnesį užklupusios pūgos, gargždiškiai žvarbaus oro nepabūgo, vietiniai savanoriai sėkmingai tirpdė bukletus, laikraščius, o nuotaiką šildė muzika ir šypsena. Pabrėžiu, pagaliau pajūrio kraštas nepagailėjo ir žavių dailiosios lyties atstovių! Pasirodo, ne viskas taip yra, kaip bando nupiešti „LGBTešnikai”, pasibaigus dienos kelionėmis merginos neleido patiems net sriubos įsipilti.
„Vyrai, jūs pavargę, mes moterys viską padarysime, tik pasiilsėkite ir darykite, ką darote”, per vakarienę neleidžiant net menkiausio darbo prie stalo atlikti, tarė maršininkė. Pasakysiu moderniai „IN YOUR FACE” visiems LGBTIUQYDBHJZXXX+.
Šiandien maršo turas vyksta saulėtoje ir vėjuotoje Palangoje, ką tik paskambino Raimis ir pareiškė, kad jei „mikliai” neatsirasiu Basanavičiaus gatvėje su laikraščiais ir skrajutėmis „pamatysi kas tau bus”…
Iškart baigiu rašyti.
P.S. Ačiū moterys – Jūs nuostabios.
Publikuota: 2023-06-07
