Naujiena

Valdas Tutkus – buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, atsargos generolas, šią savo kalbą pasakė birželio 21 dienos mitinge, kurį organizavo Lietuvos Šeimų Sąjūdis.

Sveiki, brangūs lietuviai! Sveiki tie, kurie keliatės su Lietuva – kaimynai, sesės, broliai!

Prieš daugiau kaip trisdešimt metų kartu su kitais pradėjome kurti Lietuvos kariuomenę – tam, kad Lietuvos žmonės jaustųsi saugiai. Tam, kad žinotų, jog yra kas juos apgins. Kad žinotų, jog yra žmonės, pasiruošę stoti į kovą, tam, kad mūsų laisvė ir nepriklausomybė būtų apgintos.

Tikrai negalvojau, kad po trisdešimties metų reikės vėl stovėti čia ir galvoti kaip apginti mūsų vaikų teisę turėti mamą ir tėtį …kaip apginti tėvų teisę patiems spręsti kaip auklėti savo vaikus , ko juos mokyti – tikrai nežinojau.

Ir štai, šiandien mes su jumis čia. Nors ir nedaug mūsų ir oras ne pats geriausias. Tačiau pripažinkim, kad šitas „oras“ ne pats geriausias jau du metai. Kaip išrinkom – taip ir ne pats geriausias. Pasirodo, kad šiandien jau mes turime kalbėti ne apie tai, kaip apginti vaikų teises, kaip apgint šeimą – mamą, tėtį – o kaip apgint save!

Labai gaila, bet man atrodo, kad klausimas iškyla, kaip apgint save nuo TŲ, kuriuos patys ir išrinkom.

Kodėl, kuomet klausau radijo, nustebęs girdžiu, kaip klesti ekonomika… kad Lietuvos žmonės turi tiek prisikaupę pinigų, kad perka viską aplink iš eilės… ir kad pas mus viskas gerai.

Savo kišenėje aš kažkaip to nejaučiu. Gal būt jūs turtingi? Bet, mano manymu, kuomet mes žiūrime į tai, kas darosi, kaip šiandien svarstomi klausimai apie „teisingą“ turto mokestį, mano klausimas – ar jį sugebės susimokėti pensininkai, kurie pelnytai užsidirbo savo butą, kuris gal būt yra didmiestyje ir brangiai kainuoja?

Ar jie galės sumokėti tą „teisingą“ turto mokestį?

Kuomet kalba eina apie taršos mokesčius, pagalvoji – iš kur šitie mokesčiai? Matyt todėl, kad mūsų verslas šiandien neatneša tų pinigų, kuriuos turi atnešti į mūsų biudžetą. Kodėl merdi geležinkeliai, uostai, logistikos kompanijos? Bet, pasirodo – „viskas gerai“!

Matomai ne visai viskas gerai ir reikia daug ką keisti. Matyt, reikia galvoti ką ir kaip keisti.

Nebūčiau generolas, jeigu nepakalbėčiau apie saugumą. Visada jaučiausi ramiai, bet šiandien galiu pasakyti, kad per trisdešimt nepriklausomybės metų dar niekada taip neramiai nesijaučiau. Saugumas tai nėra tik kariuomenė. Ir, gal būt, kariuomenė – paskutinėje eilėje. Saugumas – tai valstybės politika, kuri turi būti atgręžta į viena vienintelę vertybę – Lietuvos žmones. Į jų gerbūvį, laisvę ir jų pasirinkimą. Šiandien, deja, aš to pasiilgstu.

Mes labai vertingai pakovojom prieš diktatorių Lukašenką. Pasauly daug diktatorių, bet mes išsirinkom Lukašenką. Ir ką??? Kur Lukašenka? Vietoj! Ar šiandien Baltarusija laisva, kad ir valdoma diktatoriaus? Nėra! Kieno tankai šiandien stovi prie mūsų sienos? Rusų! Jeigu ateis laikas priimti sprendimą, kas priiminės jį – Minskas ar Maskva?

Aš įsitikinęs, kad Maskva! Nėra Europoje antros valstybės, kuri turi „sumuštinio“ formą – iš vienos pusės rusai (Kaliningradas) ir iš kitos pusės rusai (Baltarusija).

Mums labai parūpo Taivano nepriklausomybė, kuris pats nepriklausomybės neskelbė.

Pakalbėkit su verslininkais. Pakalbėkit su tais žmonėmis, kurie ekonomiškai nukentėjo nuo šitų klausimų ir tokių sprendimų.. Štai mes nusprendėme apriboti tranzitą į Kaliningradą.

Taip, už karą Ukrainoje Rusija nusipelno baudimo, koks tik yra įmanomas. Tačiau noriu užduoti jums klausimą – ar tai nėra dar vienas pretekstas užvest kalbą apie tai, ką mes ką tik matėme, apie Suvalkų „koridorių“?

Ar tai nėra pretekstas mums pradėti galvoti apie savo gynybą? Nes taip arti [karo] dar nebuvome… Taip, aš priklausau tai kategorijai žmonių, kurie tiki į NATO 5 – ą straipsnį. Bet tas 5 – as straipsnis turi pradėti veikti čia ir dabar!

Ar, priiminėdami šiuos sprendimus, mes konsultavomės? Ar mes įvertinom pasekmes? Ar mes esam JAU pasiruošę gynybai? Ar aktyvuoti gynybos planai? Ar jau yra priešakinės pajėgos ČIA, kad atsakyti, jeigu – neduok Dieve – toks sprendimas būtų?

Aš netikiu, kad rusai priims karinio atsako sprendimą. Bet – atleiskit – aš buvau tas, kuris netikėjo, kad rusai puls Ukrainą. Truputį ramina tai, kad tuo netikėjo nė vienas ekspertas. Bet taip įvyko! Šiandien netikiu, bet garantuoti, kad taip neįvyks aš negaliu.

Ar mes pasiruošę? Kaip kariškis aš esu įpratęs prieš priimant sprendimą įvertinti pasekmes ir pasiruošti reakcijai į jas. Aš noriu paklausti šiandien tų, kurie priiminėja tokius sprendimus – ar mes buvom pasiruošę tam, kad šiandien rusų tankai yra prie Lietuvos sienos iš Rytų ir bet kada gali ją kirsti?

Ar mes esame pasiruošę gynybai, jeigu staiga nutars tą atsaką daryti kariniu būdu? Ar mes jau esame viską suderinę su NATO Aljansu, kaip mes ginsim Lietuvą, jeigu tai bus? Ir ar mes pasiruošę bent ekonomiškai priimti tuos iššūkius, kurie, be abejonės, bus?

Aš neabejoju, kad atsakas ateis nežinia koks. Norėtųsi, kad jis būtų kaip galima minkštesnis.

Aš noriu padėkoti tiems žmonėms, kuriems ne tas pats. Ir turiu tokią gerą nuojautą, kad ŠEIMA išgelbės mūsų Valstybę. Ką reikia daryti? Aišku, idealiausia būtų, jei atsirastų galimybė priešlaikiniams Seimo rinkimams. Tačiau tokios galimybės nebus.

Pasivarčiau Konstituciją. Joje parašyta, kad turi nubalsuoti trys penktadaliai. Ar jūs tikit, jog ANIE nubalsuos, kad jau pasileiskim??? Nors sąžiningiausia būtų taip pasitikrinti pasitikėjimą. To nebus! Mano požiūris : jei matai, kad negali – pasitrauk; o jei nenori – gali būt patrauktas.

Aš kviečiu jus pagalvoti per artėjančius Savivaldybių rinkimas, per artėjančius Seimo rinkimus – viskas mūsų rankose! Jeigu 53% Lietuvos balsą turinčių žmonių neateina balsuoti, tai ko paskui mes tikimės? Kiek procentų mūsų piliečių išsirenka valdančiuosius!? Kodėl mes paskui stebimės?

Noriu paprašyti, kaimynai, broliai, sesės – lietuviai – ATEIKIT BALSUOT! Už ką nutarsit – už tą ir balsuosit. Bet mes žinosim, kad išrinkom savo valdžią patys. Noriu priminti II Konstitucijos straipsnį – Valstybę kuria TAUTA! Ne Seimas, ne Vyriausybė, o Tauta, tai yra – mes su jumis. Tai ir kurkim tą Valstybę kartu! Išsirinkim tuos, kurie galvojam, kad verti. Išsirinkim tuos, kurie pirmoj eilėj galvos apie mus, apie Valstybę, apie mūsų laimę.
Ačiū!

Šią generolo Valdo Tutkaus kalbą galima išklausyti peržiūrėjus vaizdo įrašą „Vaizdo įrašai” galerijoje…